danga

dangà sf. (4), dánga (1) Kt, Mrj, Klvr 1. sing. col. apdaras, drabužis: Dañgą audžiau Ėr. Atarėža linų pasisėta dėl dangõs Dbk. Dangõs reik, o linų nėr Ps. Man vienai visos šeimynos dangà Š. Namudės dangà Kp. Dirbdamys duoną sau ir dangą pelnė M.Valanč. Jo danga buvo iš ašuočių diegiančių rš. O apie dangą ko besirūpinate? Ch¹Mt6,28. Žagrė rankose ar dalgis, stora danga, prastas valgis meilės širdyj nenaikina A1885,71. | Nuometas kupiškėnuos yra iškilmingiausia moterų galvos danga rš. Uždėjo Maižiešius atgalios aną dangą ant veido savo Ch2Moz34,35. ^ Stora dangà – ne nuogas, juoda duona – ne badas Grž. Be avelės nėr dangõs Sv. Nebėr nei dangõs, nei pavalgos Slm. Kaip duoną suvalgai, taip dañgą sunešioji Pg. 2. kokio nors daikto ir kūno paviršiaus padengimas, uždengimas, apdangalas: Ledo danga buvo tokia stora, jog su dideliu vargu pavyko prakirsti eketę rš. Dar vienas mėnuo – ir vietoj sniego dangos pasirodys pirmieji žalumynų daigai V.Myk-Put. [Stogų] danga gali būti skardos, čerpių, asbocemento plytelių arba banguoto šiferio rš. Dangos organais vadinama gyvulių kūną iš oro dengianti oda rš. ║ užsiklojimas: Atblokšk dangą kojų jo ir atsigulk ChRut3,4. Nei antklodės, nei duknų, nei jokios dangos viduje nesimatė Vaižg. ║ Lkv uždanga, užkaba, užuolaida: Vartai daržinės, šiaudais išpinti, kad galvijai nesmaigstytųs, nesaikiotum šieno, vadinas dánga J. O bromoj priesėnio bus danga iš dviejų dešimtų uolektų Ch2Moz27,16. ║ Šv arklio gūnia: Parvažiavęs apdenk arklį dangà Žln. 3. žr. 1 dangtis 1: Atviras stotkas, ant kurio notsiranda danga, nečystu yra Ch4Moz19,15. ║ Kt, Klvr iš šiaudų arba karklų pintas duonkubilio dangtis: Dánga dengia duonkubilį Dkš. Parsinešiau karklų, reikės dángą pint Mrj. Duonkepės danga Skp. 4. Gl avilio antvožas, stogas: Gerai prispausk avilio dángą, kad lytus neįlytų Šk. ║ bičių drevės dangtis, gaubtas: Su dánga užvėriau drevę, kad meškos neišplėštų Mrc. Bitėms drevėse apsaugoti nuo lokių būdavo prikalamos storos ąžuolinės lentos, vadinamos dangomis sp. 5. prk. priedanga, prieglobstis: Sūnūs gi žmonių dangoj sparnų tavo turės viltį BaPs35,8.